Gydyti vidinį vaiką reiškia ne grįžti į praeitį tam, kad joje pasiliktum, o suaugusios savęs akimis pamatyti tai, ko tada niekas nematė.
— SIMONA REPEIKAITĖ
Neišspręstos vidinio vaiko patirtys dažnai tyliai veikia suaugusiojo gyvenimą.
Jos pasireiškia ne tik mintyse, bet ir emocijose, kūne bei santykiuose.
Galite jausti:
- nuolatinį vidinį nerimą
- nepilnavertiškumo jausmą
- stiprų emocinį jautrumą
Kartais net mažos situacijos sukelia stiprias reakcijas. Taip nutinka todėl, kad jos paliečia seną, neišgyventą skausmą.
Kaip tai pasireiškia viduje ir išorėje
Viduje gali būti:
- jausmas, kad esu nemylimas ar nepakankamas
- gėda, kaltė ar tuštuma
- gilus poreikis būti priimtam, mylimai, vertingai
Išorėje dažnai atsiranda:
- nuolatinis pritarimo ieškojimas
- prisitaikymas prie kitų
- pasikartojantys santykių modeliai
Tarsi dalis jūsų vis dar tikisi gauti tai, ko kažkada trūko.
Siekdami prisitaikyti, kad būtume mylimi, vertinami ir matomi, sukuriame gynybos mechanizmus ir mokame tokią kainą:
- slopinate tikruosius jausmus
- prarandate ryšį su savimi
Ilgainiui tai gali slopinti:
- spontaniškumą
- kūnišką gyvybingumą
- žaismingumą
- gebėjimą patirti gyvenimą tiesiogiai
Terapijos nesistengiame „sutaisyti save“, o mokomės kurti santykį su savimi ir Gijimas vyksta palaipsniui, kuriant naują patirtį:
- leidžiant sau jausti, o ne slopinti
- pripažįstant savo emocijas
- mokantis būti su savimi be kritikos
Ilgainiui jūs pats tampate tuo žmogumi, kuris gali sau suteikti:
- saugumą
- priėmimą
- palaikymą
Svarbiausia esmė, jog vidinio vaiko žaizdos nėra silpnumas.
Tai neišgirstos, neišjaustos jūsų patirties dalys. Kai jos yra pamatomos ir priimamos,
atsiranda daugiau:
- vidinio stabilumo
- gyvybingumo
- autentiško ryšio su savimi ir kitais
Tai kelias ne į „tobulą save“, o į tikresnį ir gyvesnį santykį su savimi ir aplinka.
Pagalba ir palaikymas
Rekomenduoju Individualias sesijas nuotoliu ir šokio-judesio terapija grupėje.
Santykiuose įtampą ir konfliktai
Santykių sunkumai dažniausiai matomi paviršiuje:
kaip nesusikalbėjimas, konfliktai ar emocinis nutolimas.
Tačiau jų šaknys beveik visada yra gilesnės.
Tai, kaip reaguojame santykiuose, glaudžiai susiję su tuo:
- kaip vaikystėje patyrėme artumą
- ar jautėmės saugūs ryšyje
- kaip buvo reaguojama į mūsų emocijas
Mūsų nervų sistema tai „atsimena“. Todėl suaugę dažnai nesąmoningai kartojame tuos pačius išgyvenimo modelius.
Kas vyksta konflikto metu?
Kai santykyje atsiranda įtampa, dažnai įsijungia gynybinės reakcijos:
- kritika
- atsitraukimas
- gynyba ar teisimas
Svarbu suprasti, kad tai nėra meilės trūkumas ar „blogas charakteris“.
Tai bandymas apsisaugoti nuo gilesnių jausmų:
- skausmo
- gėdos
- bejėgiškumo
- emocinio perpildymo
Po šiomis reakcijomis dažniausiai slypi labai žmogiški poreikiai:
- būti išgirstam
- būti matomam
- jaustis svarbiam
- jaustis saugiai šalia kito
- Jaustis vertingai
Individualioje terapijoje mokomasi:
- atpažinti savo reakcijas
- suprasti, kas slypi po jomis
- pastebėti, kada įsijungia seni modeliai
Didelis dėmesys skiriamas:
- emocijų reguliacijai
- nervų sistemos stabilizavimui
Nes tik tada, kai žmogus jaučiasi saugiai viduje, jis gali kurti saugų ryšį su kitu.
Taip pat svarbus žingsnis terapijoje išmokti:
- aiškiai išreikšti savo poreikius
- mokytis kalbėti nekaltinant, o dalinantis savo patyrimu
- prisiimti atsakomybę už savo vidinę būseną
Tai keičia santykio kokybę iš esmės. O terapijos tikslas nėra panaikinti visus konfliktus.
Konfliktai yra natūrali santykio dalis.
Svarbiausia – išmokti:
- išbūti su savo jausmais
- nereaguoti automatiškai
- atkurti ryšį po sudėtingų momentų
Kai keičiasi vieno žmogaus santykis su savimi, keičiasi ir visas santykis.
Santykiai tuomet tampa ne kovos lauku, o erdve:
- augimui
- artumui
- tikram, gyvam ryšiui
Ir būtent šiame ryšyje atsiranda daugiau saugumo – tiek su kitu, tiek su savimi.
Pagalba ir palaikymas
Rekomenduoju Individualias sesijas nuotoliu ir šokio-judesio terapija grupėje.