Nerimas dažnai yra baimės balsas be aiškaus veido. Kai sustojame, galime paklausti: ar pavojus yra čia ir dabar, ar tai sena mano nervų sistemos istorija?.
— SIMONA REPEIKAITĖ
Nerimas & depresyvi nuotaika
Nerimas
Nerimas – tai ne tik mintys. Tai viso kūno patirtis, kuri dažnai užklumpa net tada, kai išoriškai viskas atrodo saugu.
Nerimas yra viena iš baimės formų. Jis pasireiškia per kūną taip pat stipriai, kaip ir per protą. Kūne galite jausti:
- sustiprėjusį širdies plakimą
- įtampą kūne, ypač pečiuose ar krūtinėje
- paviršutinišką, nepilną kvėpavimą
- prakaitavimą ar vidinį drebulį
Kai nerimo lygis pakyla labai aukštai, gali pasireikšti panikos atakos. Tokiu momentu pasaulis ima atrodyti kaip pavojinga vieta – dėmesys automatiškai nukrypsta į grėsmes, net jei realiai jų nėra.
Tačiau svarbiausia suprasti: nerimas nėra tik „mintys galvoje“. Jis gyvena kūne.
Dažnai mes bandome jį suvaldyti galvodami, analizuodami ar slopindami. Vis dėlto tikras pokytis prasideda tada, kai pradedame jį jausti.
Tai gali reikšti:
- leisti kūnui reaguoti taip, kaip jis nori (susigūžti, atsitraukti, sustingti)
- neblokuoti impulsų, o juos pastebėti
- išbūti su kūno pojūčiais, net jei jie nemalonūs
Kai leidžiate sau sustoti ir pabūti su šia būsena, dažnai pradeda kilti vaizdiniai, jausmai ar prisiminimai. Labai dažnai tai – ankstesnių patirčių atgarsiai.
Nerimas tokiu atveju tampa ne problema, o signalu.
Jūsų nervų sistema reaguoja ne tik į dabartį, bet ir į tai, kas nebuvo iki galo išgyventa praeityje.
Kitaip tariant, nerimas – tai tarsi jautri vidinė signalizacija:
ji įsijungia net tada, kai realaus pavojaus nėra.
Todėl terapijoje svarbu ne tik suprasti, kad „čia ir dabar esu saugus“, bet ir išmokti:
- atpažinti mintis, kurios stiprina nerimą
- girdėti kūno siunčiamus signalus
- išbūti su jausmais be skubėjimo juos pakeisti
Kartais sunkiausia dalis – leisti sau būti su visu šiuo patyrimu.
Būtent todėl terapinis procesas vyksta lėtai, su pagarba jūsų tempui ir vidiniam saugumui.
Jei nerimas kyla dėl dabartinių gyvenimo aplinkybių (pokyčių, santykių, neapibrėžtumo), terapijoje papildomai mokomasi savireguliacijos įgūdžių, kurie padeda stabilizuoti būseną čia ir dabar.
Apibendrinant Nerimas nėra silpnumas ar „problema, kurią reikia išjungti“.
Tai kūno ir psichikos bandymas jus apsaugoti.
Terapijoje mes:
- ne kovojame su nerimu
- o mokomės jį suprasti, išjausti ir integruoti
Pagalba ir palaikymas
Veiksminga būtų taikyti Individualios konsultacijos nuotoliu kartu su Grupinėmis šokio-judesio terapijos sesijomis
Arba Individualios Šokio-judesio terapijos sesijos.
Depresyvi nuotaika
Depresinė nuotaika dažnai ateina tyliai. Ji pasireiškia kaip atsitraukimas – nuo aplinkos, nuo kitų žmonių ir nuo savęs.
Galite pastebėti:
- sumažėjusią energiją
- motyvacijos stoką
- jausmą, kad „nieko nesinori“
Depresinė nuotaika dažnai susijusi su:
- užslopintais jausmais (ypač liūdesiu ir pykčiu)
- sunkumu juos išreikšti arba net atpažinti
- vidiniu įsitikinimu „su manimi kažkas negerai“
- prisitaikymu prie kitų lūkesčių, atsisakant savęs
Kartais tai – atsitraukimas nuo savo tikrosios savasties.
Taip pat dažnai pasireiškia:
- užstrigimas praeities patirtyse
- dėmesio praradimas dabarties momentui
Viduje gali būti tuštuma arba nejautrumas. Tarsi emocijos būtų nutolusios, o gyvenimas – praradęs spalvas.
Tai nėra vien liūdesys. Dažnai tai – būsena, kurioje džiaugsmas tampa sunkiai pasiekiamas, o ateitis gali atrodyti pilka ir be aiškios krypties.
Depresiją jaučia ne tik protas, bet ir kūnas:
- nuolatinis išsekimas
- sunkumo jausmas kūne
- sutrikęs miegas
- apetito pokyčiai
- sumažėjęs gebėjimas jausti malonumą
Tai lyg svoris, kuris nusėda ant visko – net paprastos kasdienės užduotys gali atrodyti per sunkios.
Kodėl svarbu dirbti su kūnu
Depresinė būsena nėra tik minčių rezultatas.
Didelė jos dalis yra susijusi su tuo, kas vyksta kūne. Išsekimas, atsitraukimas, sunkumas – tai ne tik „psichologinės“, bet ir kūniškai patiriamos būsenos.
Todėl terapijoje svarbu ne tik suprasti, kas vyksta, bet ir:
- atkurti ryšį su pojūčiais
- pamažu grįžti į kūno patyrimą
- leisti atsirasti judesiui ir gyvybingumui
Tai nėra apie apsimetimą, kad viskas gerai. Ir ne apie dirbtinį pozityvumą.
Tai – apie švelnų sugrįžimą į kontaktą su savimi.
Maži pokyčiai čia yra esminiai. Jie pamažu kuria vidinį judėjimą ten, kur buvo sustingimas.
Terapijos metu mes:
- ne verčiame jus „jaustis geriau“
- o padedame jums saugiai sugrįžti į gyvybingumą
- saugiai jausti emocijas
- atkurti ryšį su savimi
- grąžinti dėmesį į „čia ir dabar“
Labai svarbi šio proceso dalis – patirti, kad esi matomas ir priimtas.
Depresyvi nuotaika tai nėra priešas
Depresyvi nuotaika (kaip ir nerimas) nėra tai, ką reikia „nugalėti“.
Ji yra signalas, rodantis:
- kur nutrūkęs ryšys su savimi ar aplinka
- kur užblokuota energija
- kur sustojo natūralus patyrimo procesas
- kur reikia daugiau sąmoningumo ir gyvybingumo
Pagalba ir palaikymas
Rekomenduoju grupinės šokio-judesio terapijos sesijos ir jei reikia Individualias sesijas nuotoliu.