"

Motinystė dažnai atveria ne tik meilę vaikui, bet ir tas vietas mumyse, kurios pačios ilgisi švelnumo, palaikymo ir leidimo būti netobuloms.

— SIMONA REPEIKAITĖ

Simona Repeikaitė - psichoterapija
Motinystės sunkumai

Motinystė dažnai vaizduojama kaip natūralus džiaugsmas. Tačiau realybėje tai – gilus vidinis procesas, kuriame neišvengiamai atsiranda ir sunkumų.

Daugelis mamų patiria įtampą bandydamos būti:

  • „tobulos“
  • visada kantrios
  • nuolat mylinčios

Kai realūs jausmai – nuovargis, pyktis, ambivalencija – yra slopinami,
vidinė įtampa tik didėja.

Ką iš tikrųjų išgyvena mama

Motinystėje gali atsirasti:

  • noras atsitraukti nuo vaiko
  • emocinis užsidarymas
  • kaltė dėl savo jausmų

Tai gali gąsdinti, tačiau šios patirtys yra žmogiškos. Motinystė reikalauja didelės vidinės brandos:

  • gebėjimo rūpintis kitu, nepametant savęs
  • gebėjimo riboti savo poreikius, bet jų visiškai neignoruoti

Nėštumo ir gimdymo laikotarpiu dažnai kyla:

  • baimės dėl kūdikio sveikatos
  • nerimas dėl gimdymo
  • abejonės savo gebėjimu būti mama

Po gimdymo gali pasirodyti:

  • nepasitikėjimas savimi
  • vienišumo jausmas
  • palaikymo trūkumas

Tai rodo, kad motinystė yra ne tik gyvenimo etapas, bet ir psichologinė krizė, reikalaujanti prisitaikymo.

Didelę įtampą kuria vidinės taisyklės apie tai, kokia mama „turi būti“.

Pavyzdžiui:

  • „gera mama nejaučia pykčio“
  • „gera mama visada save aukoja“

Kai šie įsitikinimai tampa vidiniais standartais:

  • emocijos yra slopinamos
  • sunku priimti pagalbą
  • didėja perdegimo rizika

Tai yra nutrūkęs kontaktas su savimi – kai gyvenama ne pagal vidinį jausmą, o pagal „kaip reikia“.

Daugelis mamų gyvena tarp dviejų kraštutinumų:

  • „darau per mažai“
  • „darau ne taip“

Po tuo dažnai slypi:

  • perfekcionizmas
  • baimė būti „bloga mama“
  • noras kontroliuoti situaciją (ir vaiko elgesį)

Kai realybė neatitinka lūkesčių, atsiranda nusivylimas – savimi, vaiku ar pačia motinyste.

Motinystė dažnai iškelia tai, kas anksčiau liko neišspręsta.

Pavyzdžiui:

  • vaiko pyktis gali sukelti stiprią reakciją, jei pačiai nebuvo leista pykti
  • vaiko nepriklausomumas gali aktyvuoti kontrolės poreikį
  • vaiko emocijos gali paliesti senas, neišgyventas patirtis

Ir kartais tampa neaišku, kaip su tuo būti.

Terapijoje svarbu:

  • atkurti ryšį su savo jausmais
  • leisti sau būti ne „tobula“, o tikra
  • mokytis priimti savo vidinę patirtį be kaltės

Taip pat:

  • atpažinti vidinius spaudimus
  • kurti ribas
  • mokytis prašyti ir priimti pagalbą

Motinystė nėra apie tobulumą. Tai santykis – su vaiku ir su savimi.

Ir kuo daugiau šiame santykyje atsiranda tikrumo, tuo daugiau atsiranda ir ramybės, ir gyvo ryšio.

Pagalba ir palaikymas

Rekomenduoju  Individualias sesijas nuotoliu ir šokio-judesio terapija grupėje.

Į viršų