Motinystė dažnai vaizduojama kaip natūralus džiaugsmas. Tačiau realybėje tai – gilus vidinis procesas, kuriame neišvengiamai atsiranda ir sunkumų.

Daugelis mamų patiria įtampą bandydamos būti:

• „tobulos“
• visada kantrios
• nuolat mylinčios

Kai realūs jausmai – nuovargis, pyktis, ambivalencija – yra slopinami,
vidinė įtampa tik didėja.

Ką iš tikrųjų išgyvena mama

Motinystėje gali atsirasti:

• noras atsitraukti nuo vaiko
• emocinis užsidarymas
• kaltė dėl savo jausmų

Tai gali gąsdinti, tačiau šios patirtys yra žmogiškos. Motinystė reikalauja didelės vidinės brandos:

• gebėjimo rūpintis kitu, nepametant savęs
• gebėjimo riboti savo poreikius, bet jų visiškai neignoruoti

Nėštumo ir gimdymo laikotarpiu dažnai kyla:

• baimės dėl kūdikio sveikatos
• nerimas dėl gimdymo
• abejonės savo gebėjimu būti mama

Po gimdymo gali pasirodyti:

• nepasitikėjimas savimi
• vienišumo jausmas
• palaikymo trūkumas

Tai rodo, kad motinystė yra ne tik gyvenimo etapas, bet ir psichologinė krizė, reikalaujanti prisitaikymo.

Didelę įtampą kuria vidinės taisyklės apie tai, kokia mama „turi būti“.

Pavyzdžiui:

• „gera mama nejaučia pykčio“
• „gera mama visada save aukoja“

Kai šie įsitikinimai tampa vidiniais standartais:

• emocijos yra slopinamos
• sunku priimti pagalbą
• didėja perdegimo rizika

Tai yra nutrūkęs kontaktas su savimi – kai gyvenama ne pagal vidinį jausmą, o pagal „kaip reikia“.

Daugelis mamų gyvena tarp dviejų kraštutinumų:

• „darau per mažai“
• „darau ne taip“

Po tuo dažnai slypi:

• perfekcionizmas
• baimė būti „bloga mama“
• noras kontroliuoti situaciją (ir vaiko elgesį)

Kai realybė neatitinka lūkesčių, atsiranda nusivylimas – savimi, vaiku ar pačia motinyste.

Motinystė dažnai iškelia tai, kas anksčiau liko neišspręsta.

Pavyzdžiui:

• vaiko pyktis gali sukelti stiprią reakciją, jei pačiai nebuvo leista pykti
• vaiko nepriklausomumas gali aktyvuoti kontrolės poreikį
• vaiko emocijos gali paliesti senas, neišgyventas patirtis

Ir kartais tampa neaišku, kaip su tuo būti.

Terapijoje svarbu:

• atkurti ryšį su savo jausmais
• leisti sau būti ne „tobula“, o tikra
• mokytis priimti savo vidinę patirtį be kaltės

Taip pat:

• atpažinti vidinius spaudimus
• kurti ribas
• mokytis prašyti ir priimti pagalbą

Motinystė nėra apie tobulumą. Tai santykis – su vaiku ir su savimi.

Ir kuo daugiau šiame santykyje atsiranda tikrumo, tuo daugiau atsiranda ir ramybės, ir gyvo ryšio.

Pagalba ir palaikymas

Rekomenduoju  Individualias sesijas nuotoliu ir šokio-judesio terapija grupėje.