Nerimas nėra tik įkyrios mintys – tai viso kūno patirtis, kuri dažnai užklumpa net tada, kai išoriškai esate visiškai saugūs. Kadangi nerimas yra viena iš baimės formų, jį labai stipriai jaučiame fiziškai. Kūnas į jį reaguoja:

• dažnesniu širdies plakimu,

• stipria įtampa pečiuose ar krūtinėje,

• paviršutinišku, pasunkėjusiu kvėpavimu,

• vidiniu drebuliu ar prakaitavimu.

Kai nerimas pasiekia viršūnę, gali ištikti panikos ataka. Tuo momentu pasaulis ima atrodyti nesaugus, o dėmesys automatiškai ieško grėsmių, net jei realaus pavojaus nėra.

Svarbu suprasti: nerimą išgyvename kūne. Dažnai jį bandome suvaldyti racionalizuodami, analizuodami ar slopindami, tačiau tikrasis pokytis prasideda tada, kai leidžiame sau jį išjausti. Tai reiškia – neblokuoti kūnui kylančių impulsų (noru susigūžti, atsitraukti ar sustingti) ir pamažu išbūti su šiais nemaloniais pojūčiais.

Kai sustojame ir atsigręžiame į šią būseną, dažnai iškyla gilūs jausmai, vaizdiniai ar prisiminimai. Tai ženklas, kad jūsų nervų sistema reaguoja ne tik į dabartį, bet ir į praeities patirtis, kurios nebuvo iki galo išgyventos. Nerimas tampa jautria vidine signalizacija.

Kaip dirbame terapijoje?

Terapijoje mes nesistengiame nerimo „išjungti“ ar su juo kovoti. Mes mokomės jį suprasti ir integruoti. Šis procesas vyksta lėtai, gerbiant Jūsų tempą. Kartu mes mokomės:

• atpažinti mintis, kurios gilina nerimą,

• išgirsti kūno siunčiamus signalus,

• saugiai išbūti su kylančiais jausmais jų neskubinant.

Jei nerimas kyla dėl dabartinių gyvenimo iššūkių (pokyčių, neapibrėžtumo), papildomai ugdome savireguliacijos įgūdžius, kurie padeda atgauti pusiausvyrą čia ir dabar.

Rekomenduojama pagalba: Individualias konsultacijas nuotoliu su grupinėmis šokio-judesio terapijos sesijomis arba rinktis individualią  terapiją gyvai.

Depresyvi nuotaika: kai sustoja vidinis judėjimas

Depresyvi nuotaika dažniausiai atsėlina tyliai. Ji pasireiškia kaip pamažu augantis atsiribojimas nuo aplinkos, artimųjų ir galiausiai – nuo paties savęs. Galite pastebėti:

• nuolatinį energijos trūkumą ir emocinį išsekimą,

• motyvacijos stoką („nieko nesinori“),

• sunkumo jausmą kūne, sutrikusį miegą ar apetitą,

• prislopintą gebėjimą jausti malonumą ir džiaugsmą.

Viduje gali apsigyventi tuštuma arba emocinis nejautrumas, tarsi gyvenimas būtų praradęs spalvas, o ateitis atrodytų pilka. Dažnai ši būsena slepia užslopintus, sunkiai išreiškiamus jausmus (ypač liūdesį ar pyktį), nuolatinį taikymąsi prie kitų lūkesčių ir vidinį įsitikinimą, kad „su manimi kažkas negerai“. Tai – atsitraukimas nuo savo tikrosios savasties.

Kodėl čia svarbus kūnas?

Depresyvios būsenos nėra vien tik liūdnos mintys. Sunkumas, sustingimas ir atsiribojimas yra fiziškai išgyvenamos būsenos. Todėl vien suprasti problemą galva nepakanka.

Terapijoje mes nespaudžiame savęs „jaustis gerai“ ir nenaudojame dirbtinio pozityvumo. Mes siekiame švelnaus, laipsniško sugrįžimo į kontaktą su savimi. Maži, saugūs judesiai padeda kurti vidinį virsmą ten, kur ilgą laiką buvo sustingimas.

Kaip dirbame terapijoje?

Saugioje ir priimančioje aplinkoje mes:

• pamažu atkuriame ryšį su kūno pojūčiais,

• padedame kūnui grįžti į gyvybingumą ir natūralų judesį,

• mokomės saugiai išreikšti susikaupusias emocijas,

• grąžiname dėmesį į „čia ir dabar“ momentą.

Depresyvi nuotaika, kaip ir nerimas, nėra priešas, kurį reikia nugalėti. Tai svarbus signalas, rodantis, kur nutrūko ryšys su savimi, kur užsiblokavo energija ir kur šiuo metu labiausiai reikia Jūsų pačių sąmoningumo bei šilumos.

Rekomenduojama pagalba: Individualias konsultacijas nuotoliu su grupinėmis šokio-judesio terapijos sesijomis arba rinktis individualią  terapiją gyvai.